- pažiogrys
- pažiogrỹs sm. (3b) Kv, pãžiogris (1) J, [K] vieta prie žiogrių, patvorys: Pažiogrė̃[je] pasvadinau žolę, ir prigijo Užv. Pažiogrė̃[je] laksto paršelukai Jdr. Pažiogriaĩ notrynių pridygę Lk. Sukrovėm virbus į pãžiogrius Šts.
Dictionary of the Lithuanian Language.
